- vištalakis
- 1 vìštalakis sm. (1) RŽ, NdŽ, P.Aviž(Grl), Trgn 1. žr. vištalaktis 4: Šita mergaitė turi vìštalakį Všt. Kiba vìštalakį turi, kad nematai Vlkv. Kas su saule užmiega, vìštalakis papuola Žl. Gydosi nuo vištalakio, laikydami akis ant virinamų jeknų garų ir valgydami jeknas Pg. 2. bot. raudonžiedis progailis (Anagallis arvensis): Muiliukas vištalakis auga dirvose, pūdymuose rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.